Asta Stašaitytė dienai tapo savanore Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje

Asta Stašaitytė dienai tapo savanore Lietuvos samariečių bendrijos Kauno skyriuje ir lankėsi paramos fonde „Rigra“, kuris rūpinasi ŽIV ir AIDS infekuotaisiais bei kitais socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis.

Su samariečių bendrijos savanorių veikla Asta susipažins atrinkinėdama drabužius – moteris buvo paprašyta parinkti septynis rūbų komplektus „Rigros“ globojamiems asmenims. „Atrinkinėjau striukes su dideliu jauduliu. Juk rengsis konkretus žmogus su dideliu skausmu, didele nelaime, su baisia liga – priklausomybe. Nežinau, kur šiąnakt jis su ta striuke miegos. Širdelę pavirpino“, – neslėps Asta.

Jaudinančios buvo ir pažintys su savanoriais. Televizijos žvaigždė sujaudino ir buvusio narkomano, dabar jau savanorio, išpažintis, ir socialinės darbuotojos prisipažinimas, kad dėl savo darbo ji patiria visuomenės spaudimą. „Sveika visuomenė, išsilavinę normalių šeimų normalūs žmonės apsimeta, kad narkomanų šalia jų nėra. Tai kurie didesni kvailiai?“, – sakys laidų vedėja.

 

Virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas Lietuvos samariečių bendrijos Jurbarko skyriaus valgyklai paruošė ypatingą meniu

Lietuvos samariečių bendrijos projektas skirtas Kauno miesto negalią turintiems vaikams ir jaunimui

Lietuvos samariečių bendrija 2019 m. kovo – gruodžio mėn. įgyvendino Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą “Suteikime Kauno miesto neįgaliems vaikams ir jaunimui galimybę pagerinti jų fizinę ir emocinę gyvenimo kokybę”. Projekte dalyvavo 20 vaikų, 1 suaugęs ir 45 tėveliai. Vaikai, turintys fizinę ir kompleksinę negalią kiekvieną dieną darė įvairius pratimus tiek vandenyje tiek pas trenerius individualiose mankštose. Tai labai stipriai pagerino vaikų sveikatos būklę: jie sustiprėjo fiziškai, įgavo daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, tapo savarankiškesni bei sveikesni. Užsiėmimus lankė VšĮ “Miegančiuose drambliuose”, “Girstučio” baseino komplekse, samariečių patalpose. Saviraiškos ir kūrybiškumo ugdymas per dailės, šokio – judesio, muzikos ir kasdieninių įgūdžių lavinimo, palaikymo ir atkūrimo užsiėmimus padėjo vaikams atsipalaiduoti, plėtoti savo vaizduotę, išgyventi teigiamas emocijas, atskleisti savyje talentus, pasisemti stiprybės. Tai buvo puiki galimybė vaikams atsiverti naujovėms, pokyčiams, patyrė saviraiškos ir bendravimo džiaugsmą, augino savyje emocinio intelekto koeficientą.

Projekte buvo teikiama asmeninio asistento paslauga regos negalią turinčiam asmeniui. Jį lydėjo į mokymo įstaigas, padėjo spręsti kylančias problemas, pažinti ir valdyti negalią.

Psichologo individuali emocinė pagalba, savipagalbos ir šeimų paramos grupių veikla padėjo spręsti kylančias neįgaliųjų šeimos narių emocines bei kitas asmenines problemas.

Vykome į edukacinę išvyką į alpakų ūkį – veislyną – Alpakos Trakai, kurios metu vaikai su tėveliais galėjo alpakas paliesti, paglostyti, pamaitinti iš rankos, šeimininkų paruoštu specialiai gyvūnams pritaikytu saugiu pašaru, pavedžioti jas su pavadėliu bei pasidaryti pačių įspūdingiausių nuotraukų prisiminimui. Vaikų teigiamos emocijos ir džiaugsmas užpildė visą ūkį, nes jos labai gražios, mielos, drąsios ir turinčios nuostabiai minkštą kailį.

Visas projektas labai teigiamai ir tiesiogiai paveikė vaikų su negalia integraciją į visuomenę bei padėjo spręsti socialines bei sveikatingumo problemas Kauno mieste. Su šiuo projektu prasidėjo realus darbas ir pagalba Kauno vaikams ir jaunimui, turintiems fizinę ir kompleksinę negalią. Profesionalių specialistų pravedami užsiėmimai, treniruotės sustiprino vaikučių tiek fizinę tiek psichologinę sveikatą, nes per pasitikėjimą ir žaismingumą atrastos vaiko stiprybės ir jomis remiantis buvo plečiami visi kiti gebėjimai bei raida.

Projektas buvo pristatomas LRT televizijos laidoje „Gyvenimo spalvos“ su aktore Kristina Savickyte.

 

Skaityti toliau

Vėlinės (arba Ilgės) – visų mirusiųjų pagerbimo šventė

Vėlinės (arba Ilgės) – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d.

Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d., kai minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bei kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena.

Vėlinių tradicijos ir papročiai

Ši diena pirmą kartą minima VII a. – X a. pab. Mirusiųjų pagerbimo apeigos pagrįstos tikėjimu, esą mirusiųjų artimųjų vėlės ir toliau gyvena šalia gyvųjų ir gali jiems padėti arba pakenkti, priklausomai nuo to, kaip su jomis elgiamasi. Nuo to kilo daug papročių, magiškų veiksmų, bei tariamų apsisaugojimo priemonių, kurios turėjo nukreipti mirusiojo pyktį. Gyvieji apsirengdavo neįprastai, kad mirusieji jų neatpažintų (vėliau tai tapo gedulo drabužiais). O laidodami mirusįjį mesdavo ant jo akmenis arba berdavo tris saujas žemės, geisdami, kad jis neužsirūstintų. Vėliau tuo tikslu užritindavo ant palaidotojo akmenis, dabar statomi paminklai. Pagoniškoje Lietuvoje, kad mirusysis nepyktų, jam į karstą dėdavo įvairių namų apyvokos daiktų, papuošalų, o prie kapo kūreno ugnį. Patys puotaudavo, o tuos indus sudaužydavo. Visos šios apeigos buvo atliekamos kapinėse, kurios vadinamos – alkomis. Kiekvienas prie savo kapavietės aukojo dievams, o ypač perkūnui, kad jis pasiimtų mirusiųjų vėles. Taip pat maisto palikdavo ir vėlėms, dažniausiai sūrį ir midų.

Vėlines šventė dar pagonys. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar dar ką nors. Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, laikosi daugiausia jaunimo. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.

Renatos Mikailionytės patirti išgyvenimai…

Renata Mikailionytė uoliai darbavosi Vilniaus samariečių bendrijos globojamos moters namuose

 

Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyriaus Senjorų ir neįgaliųjų užimtumo centro darbai

Maisto banko akcija

“Spalio 25-26 d. Lietuvos samariečių bendrijos savanoriai dalyvavo Maisto banko akcijoje. Džiaugiamės, kad kauniečiai buvo labai dosnūs ir palaikantys, bei negailėjo organizacijos savanoriams šiltų žodžių. Dėkojame visiems prisidėjusiems prie šios gražios akcijos, o taip pat Maisto bankui už suteiktą galimybę padėti nepasiturintiems Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojams.”

Jungtinių tautų organizacijos diena

Jungtinių Tautų Organizacija

Jungtinių Tautų Organizacija, JTO (anksčiau vadinta Suvienytųjų Nacijų Organizacija arba SNO) – tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną.

Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, Teherano konferencijoje, vykusioje 1943 metais. Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas. 1944 metų antrojoje pusėje Prancūzijos, Kinijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir TSRS atstovai Vašingtone nustatė naujosios organizacijos paskirtį, tikslus ir veikimo būdus.

1945 metais, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Jungtinių Tautų Organizaciją (sutrumpintai – JTO arba Jungtinės Tautos) įkūrė Jungtinių Tautų chartiją pasirašiusi 51 valstybė.

Šaltojo karo metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS vetavo 124, o JAV – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.

Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po 1988 metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų.

JTO gana efektyviai veikė Persijos įlankos karo metu, tačiau greitai pasirodė, kad JT taikos palaikymo misijos nėra tokios efektyvios kaip tikėtasi. 1992 metų spalį žlugo pastangos sureguliuoti pilietinį karą Angoloje, kai UNITA atsisakė dalyvauti taikos procese. 1993 metais praktiškai žlugo UNOSOM II misija Somalyje. UNPROFOR misija Bosnijoje ir Hercegovinoje irgi nesugebėjo įgyvendinti savo tikslų kaip ir analogiška misija Kroatijoje. 1994 metais JT taikdariai nesugebėjo sustabdyti masinių žudynių Ruandoje. Nesėkmingos misijos vyko ten, kur didžiosios valstybės neturėjo tiesioginių interesų ir todėl nebuvo suinteresuotos kištis.

JTO misijas riboja ir tai, kad jos reikalauja daug resursų, kurių netiesiogiai su konfliktu susijusios šalys nenori ar negali skirti.

Jungtinių Tautų Organizacijos tikslai

Siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti;
Puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius;
Siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms;
Būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru.

Nuo 1990 metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų tikslas – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas – užtikrinti, kad globalizacija taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:

Panaikinti ypač didelį skurdą ir badą;
Užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą;
Skatinti lyčių lygybę bei daugiau teisių suteikti moterims;
Sumažinti vaikų mirtingumą;
Stiprinti gimdyvių sveikatą;
Įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas;
Užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą;
Suburti pasaulio visuomenę tolimesnei žmonijos raidai užtikrinti.

Struktūra

Pagrindiniai JTO organai:

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba
Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė taryba
Jungtinių Tautų Sekretoriatas
Tarptautinis Teisingumo Teismas
Jungtinių Tautų Globos Taryba (šiuo metu nevykdanti veiklos)

Generaliniai sekretoriai:

1945–1946 m. Gledvinas Džebas (Jungtinė Karalystė)
1946–1952 m. Triugvė Li (Norvegija)
1953–1961 m. Dagas Hamaršeldas (Švedija)
1961–1971 m. U Thantas (Birma; dab. Mianmaras)
1972–1981 m. Kurtas Valdheimas (Austrija)
1982–1991 m. Chavjeras Peresas de Kueljaras (Peru)
1992–1996 m. Butrosas Butrosas Galis (Egiptas)
1997–2006 m. Kofis Ananas (Gana)
2007–2017 m. Ban Ki Munas (Pietų Korėja)
nuo 2017 m. António Guterres (Portugalija)

JT specialiosios agentūros:

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)
Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF)
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, WHO)
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO)
Tarptautinis valiutos fondas (IMF)
Jungtinių Tautų pramonės vystymo organizacija (UNIDO)
Tarptautinė darbo organizacija (ILO)
Pasaulio banko grupė
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO)
Pasaulinė pašto sąjunga (UPU)
Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO)
Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacija (WIPO)
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD)
Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras (UNHCR)
Jungtinių Tautų vystymo programa (UNDP)
Jungtinių Tautų projektų valdymo agentūra (UNOPS)
Tarptautinė narkotikų kontrolės valdyba (INCB)
Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO)

Aplinkosauginė veikla

Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su aplinkos apsaugos klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia Aplinkos apsaugos programa, kartais bendradarbiaudama su vystymo programa. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad Subalansuotos plėtros arba Europos ekonominėje komisijoje. Miškų forumas taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.

Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972 m. vykusia Žmogaus aplinkos konferencija, jos vyksta kas dešimt metų.

1972 m. – Žmogaus aplinkos konferencija (Stokholmas)
1982 m. – Stokholmas+10 (Nairobis)
1992 m. – Aplinkos ir plėtros konferencija (Rio de Žaneiras)
2002 m. – Žemės susitikimas dėl darnios plėtros (Johanesburgas)
2012 m. – Konferencija dėl darnios plėtros (Rio de Žaneiras)

Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad Biologinės įvairovės, Bendrosios klimato kaitos, Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų, Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos, CITES ir kitų.

“Kulinarinės šėlionės” Naručionių kaime

LSB Vilniaus skyrius 2019-10-19 diena dovanojo šilumą ir nuostabias “Kulinarines šėliones” Naručionių kaime. Veiklos dalyviai sugužėjo į sodybą, kurioje galėjo apžiūrėti senovinius buities rakandus, požeminį akmeninį rūsį bei išmėginti maisto ruošimą senovinėje duonkepėje krosnyje. Pirmas patiekalas pasiekęs stalą – bulvinė banda su varškės pagardu. Vėliau sekė vaikų ruoštos, duonkepėje krosnyje keptos picos. O desertui buvo formuojamos ir kepamos mielinės bandelės, kurių kvapas ir skonis buvo nepakartojamas. Veiklos dalyviai maišė, minkė mielinę tešlą, dalinosi bandelių ir picų receptais bei turėjo galimybę išsivirti naminio muilo. Bendroje veikloje vyko šeimos narių bendradarbiavimas, komandinio darbo įgūdžių tobulnimas, naujų gebėjimų formavimas bei netilo diskusijos apie šeimos tradicijų svarbą ir prasmę.

Pavakarė Pakalniškiuose

Lietuvos samariečių bendrijos Vilniaus skyrius 2019m. spalio 12 d. organizavo pavakarę.

Pakalniškių kaimo gyventojai skubėjo į renginį “Rudens gėrybės”. Ir maži ir dideli atsinešė įvairių sodo bei daržo gėrybių, kurios dalyvavo įdomiausios, didžiausios gamtos gėrybės rinkimuose. Dalyviai dalinosi rudens gėrybių konservavimo receptais, skaptavo moliūgus, išmoko iš rudeninių klevo lapų sukti gėles, kūrė rudenines kompozicijas, dalyvavo šokio estafetėse bei kūrybines galias tobulino atvirukų gaminimo kūrybinėse dirbtuvėse.

Renginio metu šeimos stiprino bendruomeniškumo, bendradarbiavimo, kūrybiškumo kompetencijas. Tėvai ir vaikai turėjo kokybišką laisvalaikį dirbdami komandose ir siekdami bendro tikslo. Dėkojame Agnei Landžiūtei už renginio vedimą.

SKUBĖKIME DARYTI GERĄ !