Gruodžio 8-osios vakarą Jurbarko krašto samariečių bendrija į Ukrainą, Vinicos regioną, išlydėjo jau antrą per pastarąsias keletą savaičių mikroautobusą su paramos siunta. Šilti rūbai, maistas, slaugai reikalingos priemonės keliaus tiesiai į frontą, dalis daiktų bus išdalinta civiliams gyventojams. Dangų su žeme praėjusį ketvirtadienį maišęs sniegas tik stiprino jausmą, koks reikalingas ir svarbus samariečių ir tarptautinio paramos fondo „Šlovė didvyriams“ bendras darbas. Pasak Jurbarko krašto samariečių bendrijos pirmininkės Kristinos Vančienės, paramos fondas Jurbarką atrado per Lietuvos samariečių organizaciją. Į Jurbarką atvykęs šio fondo atstovas Eugenijus Bulgakovas – Lietuvoje gyvenantis ukrainietis. Vinica pasirinkta ne atsitiktinai, nes Eugenijus kilęs iš šio regiono, Žmerynkos, kurią pirmiausia pasiekia gabenama parama, nes dėl aktyvių karo veiksmų tiesiai į Vinicą patekti ne visada galima. Į šį paramos fondą susibūrę ukrainiečiai surinktą paramą į Vinicos regioną veža nuolat.
Kartu su Eugenijumi į Jurbarką atvykęs fondui talkinantis kėdainiškis Nerijus Sabulis sako, kad ši veikla įsibėgėjo nuo pat karo pradžios. Rinkti paramą jiems padeda Caritas, bažnyčios, samariečiai, aukoja kiti žmonės. Mikroautobusas prie samariečių būstinės Kauno gatvėje, kaip ir lapkričio 18-ąją, sparčiai pilnėjo dėžėmis su slaugai skirtomis priemonėmis.
Šios, pasak E. Bulgakovo, karo zonoje yra aukso vertės. Per du kartus samariečiai įvairių slaugos priemonių – sauskelnių, lignino, sterilių rinkinių žaizdoms tvarstyti, išsiuntė per šimtą dėžių. Į Vinicą iškeliavo ir šilti megztiniai kariams, marškinėliai, maisto pakuotės, termopuodeliai. „Įdėjome nemažai ir kūdikiams skirto maisto, surinkome daug šiltų, kokybiškų drabužių civiliams – vaikams ir suaugusiesiems“, – vardijo Jurbarko krašto samariečių bendrijos pirmininkė K. Vančienė. Jurbarko samariečių bendrija Ukrainai paramą rinks ir toliau. „Turime nuolatinių pagalbininkų. Mums daug padeda mūsų bičiuliai Berlyno policininkai, labdaros esame gavę iš norvegų, daug bendradarbiaujame su „Manvesta“, 1000 eurų paaukojo Jurbarko Garbės pilietis fon Štetenas, sulaukiame daugelio žmonių supratingumo“, – pasakoja K. Vančienė. Jurbarko samariečiai rinkti paramą už savo šalį kovojantiems ukrainiečiams ėmėsi nuo pirmų karo dienų. Šių metų vasario 27-ąją, prabėgus vos trims dienoms kai Rusija užpuolė Ukrainą, samariečiai kvietė aukoti maistą. „Per šią akciją surinkome 1,5 tonos įvairių negendančių maisto produktų ir per tą patį paramos fondą pasiuntėme į Ukrainą“, – karo pradžios dienas, pribloškusias visą civilizuotą, demokratinį pasaulį, prisimena K. Vančienė. Samariečiai ėmėsi globoti atvykusius karo pabėgėlius ir dabar padeda Jurbarke ir rajone apsistojusiems ukrainiečiams. „Visus atvažiavusius maitinome mūsų valgykloje, ruošėme maisto davinius ir dabar juos ruošiame problemų turintiems ukrainiečiams. Į mūsų pasikeitimo punktą ateina ir nemokamai drabužių, avalynės pasirenka ukrainietės moterys. Dirbant šia kryptimi, avalyne mus parėmė „Stiliaus“ parduotuvė, padėjo „Agotos“ parduotuvės savininkai“,– apie nuolatinį darbą rūpinantis karo pabėgėliais pasakoja Jurbarko krašto samariečių bendrijos pirmininkė. Šis rūpestis neslopsta kaip ir jo poreikis. Nemaža dalis Jurbarką pasirinkusių pabėgėlių yra UAB „Manvesta“ dirbančių vyrų šeimos – joms lengviau. Tačiau nemaža dalis atvykusiųjų yra nuo pražūtingo karo išsigelbėjusios moterys, vienišos mamos, močiutės su vaikais. Jų namai – po griuvėsiais, sudegę, išplėšti. Savo namų Donecko regione nebeturi ir ukrainietė Tatjana, apsigyvenusi K. Vančienės namuose. Moteris, kaip ir daugelis karo pabėgėlių, grįžti neturi kur. „Tatjana yra mūsų savanorė, mielai imasi visų darbų, tačiau įdarbinti samariečių bendrija negali, mes etatų neturime“, – sako K. Vančienė. Ji priduria, kad jei tik prireikia, savanoriauja ir daugiau ukrainiečių. Ši veikla, kaip ir bendravimas, praskaidrina svetimam krašte bandančių įsikurti moterų kasdienybę ir Ukrainą lankančias mintis. Po švenčių samariečiai imsis kitos akcijos – gamins apkasų žvakes.
Šių labai reikia Ukrainos kariams. Todėl jau dabar domisi reikalingomis priemonėmis ir gamyba, o renkant parafiną ar vašką tikisi jurbarkiečių pagalbos. Ir sulauks, nes negali būti nė vieno, kam nesuvirpėtų širdis suvokus, kad apkasų žvakė kiekvienam Ukrainos kariui yra šviesa, šiluma ir tikėjimas, kad kovoje už laisvę jie yra ne vieni.
